Tuo metu vis dar tikėjausi, kad mano baimės niekuo nepagrįstos. Šiandien žinau, jog buvau teisi įtardama, kad mergaičių apipjaustymas vyksta visur. Apsisprendimas įsitraukti į kovą su mergaičių žalojimu pakeis mano gyvenimą. „Dykumų aušros“ ir „Dykumų gėlės“ laikai praėjo. Tam rytui išaušus prasidėjo trečiasis mano gyvenimas.
 
Waris Dirie gimė 1965 metais Somalyje, dykumų klajoklių šeimoje. Būdama vos penkerių metų ji išgyveno Afrikoje plačiai paplitusią moteriškų genitalijų apipjaustymo ceremoniją, palikusią ne tik fizinius, bet ir gilius dvasinius randus. Dvylikametė Waris pabėgo iš namų, po ilgų klajonių atsidūrė Londone, kur ją atsitiktinai pastebėjo mados fotografas Terence'as Donavanas. Šis įvykis atvėrė Waris duris į elitinių modelių pasaulį. Tačiau ji nepamiršo savo šaknų.
Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą Afrikoje ir knygoje „Dykumų gėlė“ pasidalino savo asmenine patirtimi. 1997 m. ji tapo Jungtinių Tautų Organizacijos ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje. Šiam jos gyvenimo etapui buvo skirta antroji knyga „Dykumų aušra“.
2005-aisiais Waris Dirie užbaigė savo pasakojimų ciklą trečiąja knyga „Dykumų vaikai“. Joje atskleidžiama pasibaisėtina realybė apie milijonus nuo lytinių organų žalojimo nukentėjusių moterų ir mergaičių, kurių balso niekas negirdi, kurios nesulaukia nei medicininės, nei psichologinės pagalbos. Apie milijonus mažų mergaičių, kurioms gresia MLOŽ ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir civilizuotoje Europoje.
Ši knyga ne tik šokiravo paprastus žmones, bet ir išjudino politikus bei pirmą kartą privertė Europos šalių vadovus imtis realių priemonių stabdant barbarišką MLOŽ praktiką.